Kuriame švaresnę aplinką!

Kaišiadorių paukštyno biojėgainė

  • AB Kaišiadorių paukštynas, priklausanti įmonių grupei „Akola Group“, kuri vysto unikalią gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“ ir veikia žiedinės ekonomikos pagrindu, Kaišiadorių rajone planuoja statyti biometano jėgainę.

  • Biojėgainėje įrengtose uždarose talpyklose bus perdirbamos Kaišiadorių paukštyno ir kitose „Akola Group“ žemės ūkio bendrovių veikloje susidarančios organinės atliekos, tokios kaip paukščių, karvių mėšlas ir kt. Iš šių atliekų bus gaminamas biometanas.

  • Tai viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių. Gaminant biometaną, efektyviai sutvarkomos organinės žemės ūkio atliekos, mažinami jų sukeliami kvapai, mažinamas metano ir anglies dvideginio išmetimas į aplinką, šios dujos pakeičia iškastinį kurą (gamtines dujas) ir mažina priklausomybę nuo importuojamo energijos šaltinio. Kaišiadoryse pagamintą biometaną planuojama naudoti Lietuvoje elektrai ar šilumai gaminti arba eksportuoti.

    Numatoma biojėgainės veiklos pradžia - 2026 m. pirmąjį ketvirtį.

Naujienos

  • 2024.08.06

    Kaišiadorių paukštynas planuoja biojėgainės statybas

    Vienos didžiausių agroverslo ir maisto gamybos bendrovių Baltijos regione Akola group valdomas Kaišiadorių paukštynas planuoja statyti biometano dujų jėgainę, kurioje perdirbs maisto gamybos veikloje susidarančias organines atliekas. Į šią biojėgainę planuojama investuoti 19,4 mln. Eur, projektui įgyvendinti tikimasi gauti ES fondų paramos. Preliminarus biojėgainės startas numatytas 2026 m. pirmąjį ketvirtį.

    Skaityti daugiau...
  • 2024.08.06

    Po naujienos apie Kaišiadoryse planuojamą biojėgainę – mokslininko vertinimas

    Aštrėjant klimato kaitos keliamiems iššūkiams, verslas imasi priemonių suvaldyti metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Siekdamas efektyviai tvarkyti veikloje susidarančias organines atliekas ir taip prisidėti prie aplinkos gerinimo, Kaišiadorių paukštynas planuoja statyti biometano dujų jėgainę.

    Skaityti daugiau...
  • 2024.08.12

    Tvarumo specialistai: Europoje daugės biodujų jėgainių

    Tvarumo specialistai sako, kad ateityje tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje neišvengiamai daugės biodujų jėgainių. ES vyrauja pozicija, kad biodujų gamyba iš žemės ūkio atliekų yra geriausias sprendimas. Jis leidžia vienu šūviu nušauti mažiausiai kelis zuikius: atliekos paverčiamos energija bei trąšomis, taip sprendžiama atliekų utilizavimo problema ir mažėja nemalonių kvapų.

    Skaityti daugiau...
  • 2024.08.12

    Prie Kaišiadorių paukštyno iškils biojėgainė. Ko tikėtis?

    Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, jog vienos didžiausių agroverslo ir maisto gamybos bendrovių Baltijos regione Akola group valdomas Kaišiadorių paukštynas šalia įmonės gamybinių pastatų planuoja statyti biometano dujų jėgainę, kilo nemažas susidomėjimas: kaip įgyvendintas projektas atsilieps aplinkai ir mums patiems, čia gyvenantiems, ko bus daugiau – naudos ar nepatogumų. Sveikintinas būsimos biojėgainės statytojų žingsnis dar aistroms neįsisiūbavus niekieno neragintiems susitikti su kuo platesne auditorija ir išsamiai paaiškinti, kas, kaip ir kodėl. Projektas pristatytas rajono savivaldybės tarybai, o rugpjūčio 1-ąją Kaišiadorių kultūros centre įvyko informacinis susitikimas su visuomene, kuriame visi norintys galėjo užduoti rūpimus klausimus.

    Skaityti daugiau...
  • 2024.10.16

    Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita ir informacija apie viešą susirinkimą

    Informacija apie AB „Kaišiadorių paukštyno“ biodujų gamybos ir biometano gryninimo įrenginių (sklypo Kad. Nr. 4918/0001:76, unikal. Nr. 4400-6295-0034, Paukštininkų g. 32, Kaišiadorių miesto sen., Kaišiadorys) statybos ir eksploatacijos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą ir viešą susirinkimą

    Skaityti daugiau...

Kodėl biojėgainė?

  • Atliekų mažinimas ir kvapų kontrolė:

    • Atliekų kiekio mažinimas: Perdirbant mėšlą ir kitas organines atliekas biojėgainėje, sumažės organinių atliekų kiekis, Kaišiadorių paukštyno mėšlidėje, esančioje Kaišiadoryse, nebebus sandėliuojamas mėšlas.
    • Kvapų mažinimas: Perdirbus organines atliekas, sumažės kvapų išsiskyrimas, palyginti su neapdoroto mėšlo ir kitų organinių atliekų laikymu ir naudojimu.

  • Nauda vietos ūkiams

    • Atliekų realizavimas: Galimybė vietos ūkiams priduoti organines atliekas ir taip suvaldyti kvapus ir kt.
    • Vertinga organinė trąša: Gaminant biodujas, susidaro digestatas - vertinga organinė trąša, turinti daug maistinių medžiagų, reikalingų augalų augimui. Digestatas gali būti naudojamas kaip organinė trąša, gerinanti dirvožemio struktūrą, didinanti jo derlingumą ir padedanti palaikyti tvarų žemės ūkį. Kaišiadorių paukštyno biojėgainėje pagamintas digestatas bus tiekiamas vietos ir kitiems Lietuvos ūkiams.

  • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas:

    • Metano (CH4)kontrolė: Mėšlas natūraliai fermentuojasi ir išskiria metaną, kuris yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Biojėgainėje mėšlas perdirbamas į biometaną, kuris deginamas energijai gauti, taip sumažinant į atmosferą išmetamo metano kiekį.
    • Anglies dioksido (CO2) emisijų mažinimas yra esminis žingsnis kovoje su klimato kaita. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios išsiskiria iš organinių atliekų, patenka į atmosferą ir prisideda prie globalinio atšilimo. Šiuo atveju biojėgainės vaidmuo yra itin svarbus – ji ne tik mažina atliekų kiekį, bet ir išgauna biometaną, kuris gali pakeisti gamtines dujas. Kuo mažiau deginsime gamtines dujas, tuo mažiau CO2 pateks į atmosferą. Prognozuojama, kad pradėjus veikti biojėgainei, į aplinką išmetamo CO2 kiekis kasmet sumažės apie 29 tūkst. tonų, taip prisidedant prie švaresnės ir tvaresnės ateities kūrimo.

  • Energetinė nepriklausomybė:

    • Elektros ir šilumos energijos šaltinis: Biojėgainėje iš mėšlo ir kitų organinių atliekų bus gaminamas biometanas. Jis gali būti naudojamas elektros ir šilumos energijai gaminti, sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.
    • Vietinė energija: Biojėgainė padės užtikrinti stabilų ir vietinį energijos tiekimą, mažinant priklausomybę nuo importuojamos energijos šaltinių.
    • Kuro šaltinis: Biometanas gali būti naudojamas kaip alternatyvus kuras transporto priemonėse, kurios yra pritaikytos suspaustoms naftos dujoms ar suskystintoms gamtinėms dujoms. Skaičiuojama, kad dyzelinis sunkvežimis per metus išmeta 60-70 tonų CO2. Biometanu varomas analogiškas automobilis - 80-90 proc. mažiau.

Apie projektą

Svarbiausi skaičiai

  • 2026 m.

    I ketv. veiklos pradžia

  • 12,9 ha

    Ploto sklypas

  • 19,4 mln. Eur

    Planuojamos investicijos

  • 4

    Biodujų reaktoriai

  • 85 GWh

    Energijos per metus

  • 1 000 kubinių metrų

    Biometano per valandą

  • 120-140 tūkst. tonų

    Galima perdirbti atliekų per metus

Projekto finansavimas

Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.

Projektui finansavimas yra skiriamas pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonę Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų.

Finansuojamų išlaidų suma – 2,5 mln. Eur.

Skaityti daugiau

Aplinkos ir visuomenės gerovės užtikrinimas

Mūsų tikslas - užtikrinti, kad biojėgainės projektas būtų įgyvendinamas saugiai ir tvariai, atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir gerovę. Todėl ruošdamasis projektui, AB Kaišiadorių paukštynas atlieka Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranką ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV). Jau atlikta poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūra.

  • „Natura 2000“:

    Atlikta poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūra ir 2024-07-10 gauta išvada, kad „Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms“.

  • Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranka

    Įvertinami planuojamo projekto techniniai ir aplinkosaugos aspektai, norint nustatyti, ar projektas gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai.

  • Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (PVSV)

    Vertinami taršos šaltiniai, išmetamų teršalų kiekiai, taršos rizikos žmonių sveikatai savybės, palankios ir nepalankias jų sklaidos sąlygos, esamų ir planuojamų koncentracijų vertės gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje. Triukšmo, oro taršos, kvapų poveikis gretimoms teritorijoms ir kt. veiksniai.

    Priedas 1
    Priedas2

Biojėgainės vieta

  • Biojėgainę planuojama statyti AB Kaišiadorių paukštynas antrinei įmonei „KP valda“ priklausančiame žemės sklype Paukštininkų gatvėje, pramoninėje zonoje už Kaišiadorių miesto ribos. Sklypo plotas yra kiek daugiau nei 12,9 ha.

Perdirbamos organinės atliekos

Biojėgainėje bus perdirbamas Kaišiadorių paukštyno veikloje susikaupiantis paukščių mėšlas. Pradėjus veikti biojėgainei, jis nebebus kaupiamas Kaišiadorių paukštyno teritorijoje. Todėl sumažės ir kvapų sklaida.

Žaliavos į biojėgainę taip pat bus atvežamos iš kitų „Akola Group“ įmonių grupės žemės ūkio bendrovių: Žibartonių, Labūnavos, Sidabravo, Aukštadvario žemės ūkio bendrovių, Vilniaus paukštyno mėsinių viščiukų auginimo padalinių, taip pat organines atliekas šiai biojėgainei galės tiekti ir vietos ūkiai.

Žaliavos į biojėgainę bus gabenamos sunkvežimiais dengtomis priekabomis (sausos) bei cisternomis (skystos). Tokiu būdu bus užkertamas kelias kvapų sklaidai.

Pagrindiniai žaliavų vežimo maršrutai: Kaišiadorys-Antakalnis, Kaišiadorys-Žiežmariai ir Kaišiadorys-Palomenė. Pradėjusi veikti biojėgainė darbo dienos metu (07-19 val.) vidutiniškai sugeneruos iki 38 sunkvežimių eismą, o piko periodais, kurių bus du kartus per metus, kuomet iš biodujų jėgainės papildomai bus išvežamas sukauptas digestato kiekis – iki 93 sunkvežimių. Planuojamas transporto kiekis didelės įtakos bendrame transporto sraute neturės: dalis prognozuojamo transporto srauto manevruos tarp Kaišiadorių paukštyno ir biodujų jėgainės, neapkraunant rajoninės reikšmės kelių, o likęs transporto srautas pasiskirstys Antakalnio, Žiežmarių ir Palomenės kryptimis. Skaičiuojama, kad sunkiojo transporto dalis sraute kelyje Kaišiadorys-Antakalnis padidėtų iki 1 proc.; rajoniniame kelyje Kaišiadorių miesto ribose – iki 2,4 proc., rajoniniame kelyje Kaišiadorys-Palomenė – iki 5,7 proc.; rajoninio kelio Kaišiadorys-Žiežmariai atkarpoje – iki 0,4 proc.

Aplinkos ir visuomenės gerovės užtikrinimas

Mūsų tikslas - užtikrinti, kad biojėgainės projektas būtų įgyvendinamas saugiai ir tvariai, atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir gerovę. Todėl ruošdamasis projektui, AB Kaišiadorių paukštynas atlieka Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranką ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV). Jau atlikta poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūra.

  • „Natura 2000“:

    Atlikta poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūra ir 2024-07-10 gauta išvada, kad „Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms“.

  • Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranka

    Įvertinami planuojamo projekto techniniai ir aplinkosaugos aspektai, norint nustatyti, ar projektas gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai.

  • Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (PVSV)

    Vertinami taršos šaltiniai, išmetamų teršalų kiekiai, taršos rizikos žmonių sveikatai savybės, palankios ir nepalankias jų sklaidos sąlygos, esamų ir planuojamų koncentracijų vertės gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje. Triukšmo, oro taršos, kvapų poveikis gretimoms teritorijoms ir kt. veiksniai.

Kvapų ir oro taršos valdymas

Statant ir eksploatuojant biojėgainę, kvapų ir taršos valdymas yra esminiai aspektai, siekiant užtikrinti, kad veikla nekenktų aplinkinei bendruomenei ir aplinkai.

  • Užtikrinamas sandarumas

    Biometano gamybos procesas bus visiškai uždaras, todėl bus išvengiama neorganizuotos teršalų ir kvapų emisijos į aplinkos orą.

  • Oro biologinis filtras

    Gamybos ir sandėliavimo pastate bus įrengta moderni oro valymo sistema, kuri užtikrins, jog visas oras patalpų viduje būtų ištraukiamas ir valomas trijų pakopų biologiniame filtravimo įrenginyje.

  • Monitoringas ir kontrolė

    Planuojamas reguliarus monitoringo vykdymas aplink biojėgainę leis greitai identifikuoti ir spręsti problemas.

Triukšmo valdymas

Atlikti triukšmo lygio skaičiavimai parodė, jog įgyvendinus biojėgainės projektą triukšmo atžvilgiu jokia reikšminga neigiama įtaka visose artimiausiose gyvenamosiose teritorijose nebus daroma:

  • Transporto sukeliamas triukšmas atitiks reglamentuojamas HN 33:2011 triukšmo ribas. Triukšmo lygis triukšmingiausiose vietose bus mažesnis kaip 49 dB(A) dienos metu (ribinė vertė 65 dB(A)). Vakare ir naktį transportavimas nebus vykdomas.

  • Technologinės įrangos triukšmas atitiks HN 33:2011 reikalavimus gyvenamosiose ir visuomeninėse vietose. Triukšmo lygiai nesieks 35 dB(A) visais paros atvejais. Triukšmo lygis neviršys nustatytų normų už analizuojamos teritorijos ribų.

  • Nuo planuojamos biojėgainės didžiausias galimas, bet kokio juntamo triukšmo dydis nutols apie 100 metrų, didesniu atstumu triukšmas bus mažesnis kaip 35 dB(A). Tai reiškia, kad už 100 metrų nuo triukšmingų įrenginių triukšmo lygis nebus jaučiamas arba atitiks natūralų gamtos skleidžiamą.

Saugumo standartai

Biojėgainė atitiks visus nacionalinius ir tarptautinius saugumo ir aplinkosaugos standartus, taip sumažinant galimus neigiamus poveikius sveikatai ir aplinkai.

Saugos priemonės:

  • Užtikrinamas sandarumas

    Esminis saugos aspektas. Po kupolais nebus deguonies - nebus galimybės susidaryti sprogstamam mišiniui.

  • Avarinė žvakė

    Įrenginys, skirtas saugiai sudeginti perteklines dujas avarinės situacijos metu.

  • Apsauginiai vožtuvai

    Papildoma antro lygmens apsauga. Vožtuvai automatiškai atsidaro, jei dujų slėgis viršija leistiną ribą po kupolais.

  • Nuolatinė priežiūra ir kontrolė

    Visos sistemos nuolat stebimos ir prižiūrimos kvalifikuotų specialistų. Naudojami modernūs stebėjimo ir kontrolės prietaisai, kurie leidžia greitai ir efektyviai reaguoti į bet kokius galimus įrangos sutrikimus.

  • Darbuotojų mokymai

    Visi darbuotojai reguliariai dalyvauja saugos mokymuose, kuriuose įgyja žinias ir įgūdžius, reikalingus saugiai dirbti jėgainėje ir reaguoti į avarines situacijas.

  • Avarinės situacijos planai

    Įrenginiuose paruošti ir nuolat atnaujinami avarinių situacijų planai, kuriuose numatyti aiškūs veiksmai ir procedūros, kaip elgtis įvairiose avarinėse situacijose.

Biometanas es ir lietuvoje

Europos Sąjunga (ES)aktyviai skatina biometano gamybą ir naudojimą kaip dalį savo politikos siekiant mažinti anglies dioksido išmetimą ir padidinti energijos saugumą.

Pagrindiniai aspektai:

  • Politika ir reguliavimas

    ES turi aiškią politiką, skatinančią atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Biometano naudojimas yra dalis ES Atsinaujinančios energijos direktyvos (RED II), kuri nustato tikslus ir reikalavimus šios energijos rūšies plėtrai.

  • Gamybos apimtis

    Biometano gamyba ES pastaraisiais metais sparčiai auga. 2020 m. Europoje buvo daugiau nei 700 biometano gamybos įrenginių. Šių gamyklų daugiausia yra Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Danijoje.

  • Rinkos plėtra

    Biometano rinkos plėtra Europoje yra didžiulė, o daugelis šalių investuoja į infrastruktūrą, kad būtų galima efektyviau integruoti biometaną į esamas gamtinių dujų tiekimo sistemas.

Transportas:

Biometanas vis dažniau naudojamas kaip degalai transporto sektoriuje, ypač viešajame transporte. Jis gali būti naudojamas suskystintų gamtinių dujų varomuose transporto priemonėse.

Biojėgainių plėtra Lietuvoje yra svarbi energetinės nepriklausomybės strategijos dalis. Lietuva siekia diversifikuoti savo energijos šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Biojėgainės suteikia galimybę efektyviai panaudoti vietines organines atliekas ir gaminti atsinaujinančią energiją.

Lietuvoje šiuo metu veikia apie 40 biojėgainių, kurios daugiausia naudoja žemės ūkio atliekas, maisto pramonės likučius ir nuotekų dumblo apdorojimą. Šiuo metu Lietuvoje biojėgainių gamyba sudaro apie 0.5 TWh per metus, tačiau planuojama šį skaičių padidinti.