Prie Kaišiadorių paukštyno iškils biojėgainė. Ko tikėtis?

Romualda SUSLAVIČIENĖ

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, jog vienos didžiausių agroverslo ir maisto gamybos bendrovių Baltijos regione Akola group valdomas Kaišiadorių paukštynas šalia įmonės gamybinių pastatų planuoja statyti biometano dujų jėgainę, kilo nemažas susidomėjimas: kaip įgyvendintas projektas atsilieps aplinkai ir mums patiems, čia gyvenantiems, ko bus daugiau – naudos ar nepatogumų. Sveikintinas būsimos biojėgainės statytojų žingsnis dar aistroms neįsisiūbavus niekieno neragintiems susitikti su kuo platesne auditorija ir išsamiai paaiškinti, kas, kaip ir kodėl. Projektas pristatytas rajono savivaldybės tarybai, o rugpjūčio 1-ąją Kaišiadorių kultūros centre įvyko informacinis susitikimas su visuomene, kuriame visi norintys galėjo užduoti rūpimus klausimus.

Žada investuoti beveik 20 mln. eurų

Kaip žinote, Kaišiadorių paukštyno teritorijoje turime mėšlidę. Buvome įpareigoti ją uždaryti, tad pastatę biodujų jėgainę šį įpareigojimą būsime įvykdę, – savivaldybės tarybos nariams sakė į projekto pristatymą atvykęs Kaišiadorių paukštyno generalinio direktoriaus pavaduotojas bei paukščių auginimo vadovas, beje, kaišiadorietis, Saulius Petkevičius, pirmiausia trumpai pristatęs Kaišiadorių paukštyną bei Akola group ir jos verslus.

Nors paukštininkystė, kaip kalbėjo S. Petkevičius, yra mažiausiai tarši gyvulininkystės šaka, siekiama imtis priemonių, kaip dar labiau sumažinti taršą, nes įmonė jaučia tiek socialinę, tiek aplinkosauginę atsakomybę. Vienas iš žingsnių šia kryptimi – biodujų jėgainės, kurias įmonių grupė Akola group planuoja pastatyti tris. Jau statoma biojėgainė Lukšiuose, Šakių rajone, kita numatyta Kaišiadoryse, o trečioji bus Latvijoje, kur taip pat veikia Akola group paukštynai.

Į biojėgainės statybą numatyta investuoti 19,4 milijono eurų, taip pat projekto įgyvendinimui tikimasi paramos iš ES fondų.

Užtikrino, kad nemalonių kvapų sumažės

S. Petkevičius pristatė priežastis, kodėl projektuojama būtent biojėgainė. Pirmiausia, bus sutvarkytos po gamybos grupės įmonėse susidarančios organinės atliekos, tokios kaip paukščių mėšlas. Jis nebebus kaupiamas Kaišiadoryse esančioje mėšlidėje, tai leis užtikrinti geresnę kvapų kontrolę aplinkiniam regionui. Neigiamas poveikis aplinkai turėtų sumažėti ir visame Kaišiadorių rajone, kadangi vietiniams ūkiams bei paukštynams nereikės organinių atliekų kaupti savo teritorijose, jas bus galima vežti į biojėgainę, kurioje iškart bus perdirbamos. Dar vienas svarbus veiksnys – šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano ir anglies dvideginio – mažinimas. „Karščiai, audros, kuriuos ką tik patyrėme, yra klimato kaitos padariniai, kuriuos lemia CO2 emisijos. Biojėgainės prisideda prie šių dujų mažinimo“ – pažymėjo S. Petkevičius. ,Apskaičiuota, kad pradėjus veikti biojėgainei į aplinką išmetamo CO2 kiekis kasmet mažės 29 tūkst. tonų. Pasak Kaišiadorių paukštyno generalinio direktoriaus pavaduotojo, tai yra toks kiekis, kokį išskiria 15 tūkstančių naujų automobilių, nuvažiuojančių po 20 tūkst. kilometrų per metus. Taip pat biojėgainės gaminama produkcija sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro: per metus pagaminus apie 85 gigavatvalandžių biometano, juo galima aprūpinti daugiau kaip 24 tūkst. namų ūkių per metus. Biometaną jėgainė planuoja tiekti į AB „Amber Grid“ arba ESO dujų tinklus. Gamybos metu iš biomasės gaminant biometaną, gaunamos ne tik dujos, bet ir organinės trąšos, vadinamos digestatu. Ši organinė trąša taip pat mažina aplinkos taršą, ūkiams nereikės tiek cheminių trąšų, kaip dabar. Kaišiadorių paukštyno biojėgainėje pagamintą digestatą planuojama tiekti vietos ir Akola group ūkiams.

Per valandą žada pagaminti 1000 kub. m biometano

Projekto vadovas Tadas Dailidėnas apibūdino konkrečius sprendinius. Biojėgainė bus statoma Paukštininkų gatvėje toliau nuo kelio, šalia Kaišiadorių paukštyno paukštidžių, sklype, kuris siekia 12,9016 ha plotą. Pati biojėgainė šiame sklype užims nuo 3 iki 4 ha. Projektuojamoje jėgainėje veiks 4 sandarūs reaktoriai, per metus numatyta perdirbti iki 120–140 tūkst. tonų organinių atliekų (pagrindinė dalis – mėšlas) ir pagaminti 85 GWh energijos. Per valandą jėgainė pagamins 1000 kub. m biometano.

Žaliavos (paukščių ir karvių mėšlas, kitos organinės atliekos) bus vežamos iš Akola group žemės ūkio bendrovių: Žibartonių, Labūnavos, Sidabravo, Aukštadvario bei AB Vilniaus paukštyno ir, be abejo, iš Kaišiadorių paukštyno. Organinės atliekos bus priimamos ir iš vietinių ūkių. Sausos žaliavos (mėšlas bei kitos organinės atliekos) bus gabenamos uždaro tipo sunkvežimiais, o skystos (srutos) – cisternomis. T. Dailidėnas akcentavo, jog žaliava bus sandariai uždengta, kad neturėtų jokio sąlyčio su oru. Gamybos procesas taip pat vyks uždarose patalpose.

Planuojama, kad biodujų jėgainė pradės veikti 2026 m. I ketvirtyje.

Pristatė planuojamus maršrutus

Projekto pristatymo dalyviai buvo supažindinti su planuojamais žaliavų vežimo maršrutais, kurių pagrindinės kryptys bus trys: Kaišiadorys-Antakalnis, Kaišiadorys-Žiežmariai ir Kaišiadorys-Palomenė. Teigiama, kad pradėjusi veikti biojėgainė darbo dienos metu (07-19 val.) vidutiniškai sugeneruos iki 38 sunkvežimių eismą, o piko periodais, kurių bus du kartus per metus, kuomet iš biodujų jėgainės papildomai bus išvežamas sukauptas digestato kiekis – iki 93 sunkvežimių. Kaip teigė pranešėjai, planuojamas transporto kiekis didelės įtakos bendrame transporto sraute neturės: dalis prognozuojamo transporto srauto manevruos tarp Kaišiadorių paukštyno ir biodujų jėgainės, neapkraunant rajoninės reikšmės kelių, o likęs transporto srautas pasiskirstys Antakalnio, Žiežmarių ir Palomenės kryptimis. Skaičiuojama, kad sunkiojo transporto dalis sraute kelyje Kaišiadorys-Antakalnis padidėtų iki 1 proc.; rajoniniame kelyje Kaišiadorių miesto ribose – iki 2,4 proc., rajoniniame kelyje Kaišiadorys-Palomenė – iki 5,7 proc.; rajoninio kelio Kaišiadorys-Žiežmariai atkarpoje – iki 0,4 proc. Pranešėjai taip pat pažymėjo, kad kai Kaišiadorių paukštyne dirbo mėsos gamybos cechai, transporto intensyvumas buvo gerokai didesnis nei planuojama dabar. Pasigirdo nuogąstavimų iš susirinkusiųjų dėl kelių būklės, kuri jau šiuo metu nėra patenkinama, tačiau projekto atstovai patikino, kad bendradarbiaus su rajono savivaldybe ir kartu dės pastangas prisibelsti į Kelių direkciją, kad rajone atsiradus strategiškai svarbiam objektui būtų suremontuoti keliai. Dėl kvapų, pasak Kaišiadorių paukštyno generalinio direktoriaus pavaduotojo, įmonė prisiima atsakomybę prižiūrėti ne tik gamybos įrenginių kokybę, bet ir transportą, kad produkcija ir žaliavos būtų vežiojamos tinkamai.

„Gal tas velnias ne toks baisus?“

Tiek po projekto pristatymo savivaldybės taryboje, tiek susitikime su gyventojais kilo įvairiausių klausimų. Nemaža dalis jų – dėl kelių, kuriais bus vežama žaliava ir gatava produkcija ir dėl galimos nemalonių kvapų grėsmės. Projekta pristatę Kaišiadorių paukštyno atstovai patikino, kad tiek žaliavos, tiek digestatas bus vežamas užsandarintu transportu, kraunamas ne lauke, o patalpose. Daug klausimų užduota biojėgainės projektuotojui – technologui Ernestui Gegeckui (UAB „Projektų rengimo biuras“), kuris išsamiai pristatė, kaip veikia biojėgainės, kokie konkretūs sprendiniai bus įrengti Kaišiadorių paukštyno planuojamoje biojėgainėje. Į visus klausimus specialistas išsamiai atsakė, pažymėdamas, kad tai jau penkiolikta jo projektuojama jėgainė, o planuojamos technologijos užtikrins ne tik saugumą, bet ir kvapų bei taršos suvaldymą. UAB „Infraplanas“ vadovė, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo ekspertė Lina Anisimovaitė pažymėjo, kad šiuo metu jau yra atlikta poveikio įsteigtoms ar potencialioms "NATURA 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūra. Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gauta išvada, kad planuojamos veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio "NATURA 2000" teritorijoms. Taip pat jau yra parengti ir atiduoti vertinimui Aplinkos apsaugos agentūrai atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. UAB „Infraplanas“ atstovė susirinkusius informavo, jog gavus išvadą iš Aplinkos apsaugos agentūros, dar laukia Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitos rengimas. Šis vertinimas apims taršos šaltinių, išmetamų teršalų kiekių, taršos rizikos žmonių sveikatai savybių, palankių ir nepalankių jų sklaidos sąlygų, triukšmo, oro taršos, kvapų poveikio gretimoms teritorijoms ir kitų veiksnių vertinimą. Parengta PVSV ataskaita bus viešinama, su ja galės susipažinti visi norintys, ir bus organizuojamas viešas susitikimas su visuomene, kurio metu bus pristatyta minima ataskaita ir jos metu atlikto vertinimo rezultatai.

***

„Labiausiai gąsdina nežinojimas. Gal tas velnias ne toks baisus?“ – susitikimui baigiantis pajuokavo vienas iš kaišiadoriečių.